Spausdinti
Akių ligos
Regos organo anatomija . Vokai
Vokai, palpebrae. Vokai yra pusmėnulio formos minkštųjų audinių klostės, esančios akies obuolio priekyje. Vokai yra du: viršutinis ir apatinis, palpebra superior et inferior. Jie iš priekio uždengia akies obuolį ir gali prasimerkti. Tarpas tarp vokų vadinamas vokų plyšiu, rima palpebrarum (17 pav.). Plyšys yra 28—30 mm ilgio ir apie 11—13 mm pločio. Vokų forma ir dydis ne visų žmonių vienodi ir turi didelę reikšmę akių išraiškai.
Viršutinis vokas prasideda nuo antakio, o apatinis neturi ryškios ribos, pereina į skruosto odą. Vokai susijungia ties kampais, angulus lateralis et medialis oculi. Išorinis kampas smailus, vidinis — lenktas, pasagos formos. Medialiniame vokų plyšio gale yra ašarų ežeras, lacus lacrimalis, jo dugne — rausvas kalnelis, caruncula lacrimalis, su riebalinėmis liaukutėmis ir gyvaplaukiais. Šalia kalnelio yra pusmėnulio formos jungines klostė, plica semilunaris, tai — trečiojo voko rudimentas. Apatinio ir viršutinio vokų medialiniame kampe yra mažas iškilimas, kurio viršūnėje matyti ašarų akutė, punctum lacrimale. Vokų oda — veido odos tąsa, tik plonesnė ir lengvai susimeta klostėmis. Poodinis sluoksnis sudarytas iš puraus jungiamojo audinio. Voko kraštas, margo palpebralis, yra 1,5 mm pločio, turi priekinę ir užpakalinę briaunas, limbus palpebralis anterior et posterior. Tarp jų yra tarpubriaunis, spatium intermarginale. Priekinėje briaunoje auga blakstienos, cilia: daugiau jų — viršutiniame voke (100—150) ir mažiau — apatiniame (50—70). Jų šaknys siekia vokų kremzlės kraštą. Vokų krašte yra riebalų (Ceiso) ir prakaito (Molio) liaukos. Po oda guli žiedinis vokų raumuo, m. orbicularis oculi, kuris supa vokus.
Skiriamos trys šio raumens dalys: ties akiduobės kraštu, pars orbitalis, ties vokais, pars palpebralis, ir palei patį voko kraštą, pars ciliaris s. m. Riolani. Raumens skaidulos vokų kampuose prisitvirtina prie vokų raiščių, ligamentum palpebrale mediale et laterale. Medialiniame kampe dalis raumens skaidulų palenda po ašarų maišeliu, pars lacrimalis m. orbicularis, m. Horneri. Žiedinį vokų raumenį inervuoja veidinio nervo, n. facialis, šakutės. Jam susitraukiant, užsimerkia vokai ir ašarų taškučiai įsiurbia ašaras. Voke, po žiediniu raumeniu, yra lenkta fibrozinė plokštelė, vadinama kremzle, tarsus palpebrae. Viršutinio voko kremzlė platesnė. Kremzlėje yra liaukos, glandulae tarsales s. Meibomi (18 pav.). Jos guli lygiagrečiai, žiotys atsiveria vokų tarpubriaunyje, spatium intermarginale. Šios liaukos gamina riebalinį sekretą, kuris sutepa vokų kraštą ir apsaugo nuo maceracijos. Vokų kremzlė sujungta su akiduobės kraštu fibrozinė plokštele, fascia tarsoorbitalis. Viršutiniame voke yra raumuo, m. levator palpebrae superioris. Jis prasideda, kaip ir akies obuolio raumenys, akiduobės viršūnėje ir eina pagal viršutinę jos sienelę, o priekyje jo sausgyslė išsiskleidžia: dauguma skaidulų prisitvirtina prie vokų kremzlės viršutinio krašto, kitos — prie viršutinio junginės skliauto, o likusios išlenda pro žiedinio raumens skaidulas ir prisitvirtina prie voko odos. Šį raumenį inervuoja n. oculomotorius šakutės. Prie vokų kremzlės krašto prisijungia ir lygieji raumenys, m. tarsalis; juos inervuoja simpatinio nervo šakutės. M. levator palpebrae pakelia viršutinį voką, praskečia vokų plyšį.