Uždegiminiai tinklainės pakitimai

Periphlebitis retinae, Ilso liga, s. angiopathia juvenilis. Serga paaugliai ir jauni žmonės, dažniau — vyrai. Ligoniai blogiau mato, jiems mirga aky­se. Tinklainėje matyti plačios vingiuotos venos, apsuptos pilkų makščių, šalia jų — gausios kraujosruvos. Akies dugno periferijoje yra smulkių kraujosruvų. Neretai kraujuoja į stiklakūnį. Apie kraujagysles ir tinklainėje esti proliferacinių pakitimų, dėl kurių dažnai atšoka tinklainė. Sutrikus kraujo ir skysčių apytakai, gali atsirasti antrinė glaukoma. Sergant Ilso liga, esti padidėjęs kapiliarų pralaidumas. Liga formuojasi sergant tuber­kulioze,  kai kuriomis virusinėmis ligomis, žmonėms, kuriems sutrikusi endokrininė sistema, pakitusi organizmo imuninė būsena.

Gydymas: sanuoti infekcinius židinius. Skirti kraujagyslių sienelių pralaidumą mažinančius medikamentus, kraujosruvų rezorbciją skatinan­čias priemones, lazerio terapiją, kai kuriais atvejais siūloma krioterapija. Prognozė — nepalanki, žmogus gali matyti labai silpnai ar net apakti.

Retinitis exudativa haemorrhagica, retinitis Coats. Dažnai serga vaikai ar jauni žmonės. Jiems blogėja regėjimas, tinklainėje matyti varikoziniai smulkių kraujagyslių išsiplėtimai, įvairių formų gelsvi eksudaciniai židiniai, gali būti ir šviesių blizgančių židinių, riebalinė pigmentinio epitelio degeneracija. Pakitimų dažniausiai esti centrinėje tinklainės dalyje, jiems gausėjant, gali būti paliestas ir regos nervo diskas. Neretai bū­na kraujosruvų, o vėliau atšoka ir tinklainė. Panašūs pakitimai gali susi­formuoti ir sergant retinoblastoma, tuberkulioze, Hipel—Lindau liga. Etiologija — nežinoma.

Gydymas mažai efektyvus. Skiriama uždegimą mažinančių medi­kamentų, kortikosteroidų, lazerio koaguliacija.

Prognozė bloga, kartais procesas stabilizuojasi, tačiau žmogus mato labai blogai, jei akį skauda, ją tenka pašalinti.

Chorioretinitis juxtapapillaris, Jenseno. Ūmiu ligos periodu tinklainėje, prie pat regos nervo disko, susidaro balsvas neryškių ribų paburkęs, už­degiminis židinys, prominuojantis į stiklakūnį. Dažnai užde­gimas paliečia ir regos nervo disko paviršinius sluoksnius, dėl to žmogus blogiau mato ir atsiranda sektorinės akipločio skotomos, einančios nuo aklosios dėmės į periferiją. Apie židinį stiklakūnis pakinta, padrumstėja. Dažniau serga vidutinio amžiaus žmonės, ligos priežastis gali būti ir toksoplazmozė.

Fibroplasia retrolentalis, — serga neišnešioti naujagimiai, nes tinklai­nės kraujagyslės nevisiškai susiformavusios. Ligą sukelia padidintas de­guonies kiekis, kai neišnešiotiems naujagimiams sudaromos specialios są­lygos. Liga prasideda 2—6 savaitę po gimimo. Pirmai ligos stadijai būdin­gas tinklainės kraujagyslių susiaurėjimas, o vėliau — jų išsiplėtimas. Daž­niausiai tinklainė pakinta temporalinėje dalyje, periferijoje, nes čia vė­liausiai susiformuoja tinklainės kraujagyslės. Vėlesnėse stadijose esti kraujosruvų tinklainėje ir stiklakūnyje, vėliau atsiranda proliferacinių pokyčių, kartais jie pasiekia lęšiuko užpakalinį paviršių, gali atšokti ir tinklainė.

Gydymas: sėkmingesnis pradinėse ligos stadijose. Reikia koreguoti deguonies kiekį mažyliui. Esant pakitimams stiklakūnyje, siūloma vitrektomija, atšokus tinklainei — operuoti.

Maculopathia serosa centralis, centrinė serozinė makulopatija. Šia liga dažniausiai serga 24—25 metų amžiaus žmonės, dažniau vyrai. Ligos prie­žastis dar tiksliai nenustatyta. Iš pradžių žmogus staigiai, dažniausiai vie­na akimi, pradeda blogiau matyti, akiplotyje yra centrinė absoliuti ar re­liatyvi skotoma, vaizdas — iškraipytas. Makulinėje dalyje tinklainė pa­burkusi, pigmentinis epitelis atšokęs, vėliau gali atšokti ir neuroepitelis. Po 3—4 savaičių pastebimi gelsvai balzgani židinukai, tinklainė mažiau paburkusi. Fluorescencinės angiografijos pagalba nustatomas dažų pralai­dumas pigmentiniame tinklainės epitelyje, jie gali patekti ir į subepitelinį, o kartais į subretininį tarpą. Retai liga gali per ke­letą savaičių ar mėnesių praeiti savaime. Skiriama kraujotaką gerinančių vaistų, kortikosteroidų, esant indikacijoms — lazerio koaguliacija.

Maculopathia secundaria, antrinė makulopatija. Geltonoji dėmė gali būti pažeista įvairiais šviesos spinduliais: operuojant mikroskopu, oftalmoskopuojant, biomikroskopuojant tinklainę, saulės užtemimo metu žiū­rint be filtrų, lazerio spinduliais. Gali būti pakitimų, naudojant kai kuriuos medikamentus. Tuomet žmogus blogiau mato, makulinėje srityje esti paburkimų, židinių, kartais smulkių kraujosruvų.