Toksoplazmoziniai uveitai

Jie gali būti įgimti ir įgyti. Įgimti dažniausiai yra užpakaliniai uveitai. Procesas lokalizuojasi gyslainėje embrioniniu periodu ir praeina nepaste­bimai. Liga pastebima tik profilaktiškai tikrinant naujagimių ar vaikų akis. Oftalmoskopuojant akių dugną, centrinėje dalyje matyti gana stambus židinys, dažnai ryškiai ribotas, gyslainė toje vietoje atrofiška, pigmentas išsidėstęs netaisyklingai. Visuomet yra pažeista ir tinklainė, dėl to žmogus blogai mato. Kartais šalia gali atsirasti ir šviežesnis židinys, jo ribos bus neryškios, pilkšvos spalvos, prominuojantis, stiklakūnis dru­mstas. Neretai tokiems vaikams, be pakitimų akies dugne, yra ir kitokių akies pažeidimų: katarakta, mikroftalmija, trumparegystė. Sergant įgimta toksoplazmoze, dažnai esti pakitimų ir kituose organuose, hidrocefalija, kalcifikatai smegenyse.

Įgyti toksoplazmozę galima bet kuriuo žmogaus amžiaus periodu. Užsikrečiama nuo naminių gyvulių (šunų, kačių), graužikų. Klinika įgy­to toksoplazmozinio uveito gali pasireikšti ir priekinio, ir užpakalinio uveito forma, o dažnai esti ir panuveitas.

Toksoplazmozę diagnozuoti padeda imunologiniai laboratoriniai tyrimai, odos alerginiai mėginiai su toksoplazminu ir židininės reakcijos akyse.

Gydymas: toksoplazmoziniai uveitai gydomi: chloridinu, daraprimu, sulfadimezinu. Dozės nustatomos individualios, atsižvelgiant į ligo­nio amžių, viso organizmo būklę. Tinka organizmo atsparumą stiprinan­tys medikamentai. Gydymas skiriamas kursais, tikrinant organizmo imu­nologines reakcijas. Vietiškai skiriami midriatikai, uždegimą mažinantys medikamentai, vėlesnėse stadijose — rezorbciją skatinantys vaistai. Panašus uveitas gali būti sergant leptospiroze, brucelioze, maliarija ir kito­mis  ligomis.