Tinklainės navikai

Retinoblastoma, piktybinis navikas, dažniausiai esti mažiems vaikams, gali būti ir naujagimiams. Kai kurie autoriai teigia, kad navikas pradeda formuotis jau intrauteriniame periode.

Retinoblastoma apie 20—40% atvejų esti abejose akyse. Apie 50—60% atvejų navikas paveldimas.

Retinoblastoma vystosi iš embrionalinės tinklainės ir gydytojai priski­ria šią ligą neuroektodermaliniams navikams.

Histologiškai navikas sudarytas iš nediferencijuotų neuroblastinių narvelių — retinoblastų turinčių hyperchrominių branduolių ir šiek tiek citoplaznaos. Piktybiškesnė retinoblastoma, kai mažiau diferencijuotos naviko celės, kurios apsupa kraujo indą, ir vadinamos pseudorozetėmis. Daugiau diferencijuota naviko forma — retinocitoma, jos metu su­siformuoja rozetės. Eiga gerybingesnė. Nepakankamai naviką aprūpinant krauju, susidaro nekrozinių židinių, kuriuose susikaupia kalcio druskų, formuojasi kalcifikatai. Retinoblastomos klinikinis vaizdas gali būti įvai­rus, priklausomai nuo proceso išplitimo, ligos stadijos. Skiriamos ketu­rios ligos stadijos.

Pirrnos stadijos retinoblastoma gali būti nepastebima, akis atrodo normali. Tačiau, procesui lokalizavusis geltonoje dėmėje, gana greitai vaikai ima žvairuoti. Oftalmpskopuojant akių dugne matyti pilkšvas židinys, kuris iš lėto didėja, perauga kraujagyslėmis. Šioje stadijoje navikas tinklainėje užima ne daugiau kaip vieną kvadrantą. Navikui didėjant, tėvai pamato pro vyzdį šviesiai gelsvą atspalvį, vadina­mąją „amaurotinę katės akį".

Antroje ligos stadijoje, stadium gIaucomatosum, navikas padidėja, perauga į stiklakūnį, į optinį nervą ar į priekinę kamerą, gali būti kraujosruvų. Vėliau akis parausta, ragena paburksta, užpakaliniame jos paviršiu­je kaupiasi apnašos, panašios į precipitatus. Priekinėje kameroje, nusėdus navikinėms ląstelėms, gali atsirasti pseudohipopionas, pakinta rainelės spalva, vyzdys išsiplečia, pakyla akispūdis. Kartais akies obublys išsitempia, padidėja, išsigaubia sklera, sclerectasia.

Trečioje ligos stadijoje navikas auga išilgai optinio nervo arba prasis­kverbia pro odeną į akiduobės audinius, auga greitai, išstumdamas akies obuolį. Tuomet vokų neuždengta ragena išopėja ir prakiūra, akis tampa dideliu išopėjusiu, kraujuojančiu naviku, kuris užima visą orbitą. Ketvirtoje ligos stadijoje navikas metastazuoja į kitus organus. Pir­miausia paliečia artimiausius limfmazgius, per optinį nervą gali pasiekti smegenis ir kitus organus. Retinoblastomos klasifikacija TNM (1982 m.) leidžia detaliau įvertinti naviko išplitimą, audinių pažeidimo laipsnį, įver­tinti gydymo rezultatus (3 lentelė). Diagnozuoti retinoblastomą padeda akies apžiūra, oftalmoskopija, biomikroskopija, diafanoskopija, tonometrija, ultragarsinė biometrija, kompiuterinė tomografija, rentgenografija. Perspektyvūs imunologiniai ir biocheminiai tyrimai.

Diferencinė diagnostika. Retinoblastomą reikia diferencijuoti nuo kitų ligų, kurių metu gali būti panašių pakitimų: fibroplasia retrolentalis, retinitis exudativa Coats, morbus Hippel-Lindau, oftalmia metastatica, abscessus corporis vitrei, cystes parazitares.

Gydymas priklauso nuo ligos stadijos: pirmoje stadijoje galima taikyti fotokoaguliaciją, krioterapiją, radioaktyvius aplikatorius. Antroje ligos stadijoje  rekomenduojama  operuojant pašalinti akies obuolį, o vėliau, esant indikacijoms, gydyti spinduliais bei chemoterapija. Jei palies­tos abi akys, šalinama labiau serganti, o antra gydoma spinduliais bei che­miniais preparatais. Kai navikas perauga retrobulbariai, tenka pašalinti orbitos audinius, exenteratio orbitae.

Dispanserizacija. Po retinoblastomos gydymo ligonius turi nuolat tikrinti gydytojas. Okulistas pirmais metais privalo patikrinti kartą per du mėnesius. Antrais metais — kartą per 3 mėnesius, o vėliau — 2 kartus per metus.