Spausdinti
Akių ligos
Junginės ligos
Junginė turi ryšį su vokais, ašarų aparatu, į junginės maišelį lengvai patenka mikroorganizmai. Junginė dažnai reaguoja į viso organizmo patologinį procesą. Svarbią reikšmę jos patologijai turi kenksmingi aplinkos faktoriai (dulkės, dūmai, cheminių medžiagų garai, ultravioletiniai spinduliai ir kt.). Apie 30-40% žmonių, kurie kreipiasi į okulistus, serga junginės ligomis. Galima išskirti tokias svarbiausias junginės ligų grupes: 1) uždegimas; 2) distrofija; 3) navikas. Dažniausiai pasitaiko junginės uždegimas — konjunktyvitas (conjunctivitis). Atsižvelgiant į etiologiją ir klinikos ypatumus, visus konjunktyvitus galima suskirstyti taip:
1. Egzogeniniai konjunktyvitai:
a) ūmūs ir lėtiniai infekciniai konjunktyvitai;
b) fizinių ir cheminių veiksmų sukelti konjunktyvitai;
c) alerginiai egzogeniniai konjunktyvitai.
2. Endogeniniai konjunktyvitai:
a) konjunktyvitai sergant kitomis organizmo ligomis;
b) alerginiai endogeniniai konjunktyvitai.
Junginės maišelyje randama apie 60 mikroorganizmų rūšių, todėl infekciniais konjunktyvitais žmonės serga labai dažnai.
Sveikos ir patologiškai pakitusios junginės savybės
Tiriant junginę reikia įvertinti: 1) spalvą; 2) skaidrumą; 3) storumą; 4) lygumą ir 5) sekreto savybes.
1. Spalva. Sveikos junginės spalva yra gelsvai rožinė, truputį intensyvesnė ties vokų kampais. Patologijos atvejais junginė gali būti paraudusi (hiperemija, kraujosruvos), pabalusi (mažakraujystė, randai), pageltusi (gelta), bronzinė (Adisono liga), tamsiai ruda, dėmėta (pigmentiniai apgamai). Didžiausią diagnostinę reikšmę turi paraudusi akies obuolio junginė: injectio conjunctivalis ir injectio ciliaris.
Injectio conjunctivalis (paviršutinė) — išsiplečia akies obuolio junginės kraujagyslės, akies obuolio junginė raudona, gerai matyti išsiplėtusių kraujagyslių tinklas, pincetu patraukus junginę, kartu su ja juda ir kraujagyslių tinklas. Prie pat limbo junginė nepakitusi (XXIV a., pav.). Konjunktyvalinė injekcija būdinga konjunktyvitams.
Injectio ciliaris (gilioji, perikornealinė) — išsiplečia episklerinės kraujagyslės limbe, prie ragenos junginė rausvai violetinė, injekcija difuzinė (periferijoje jos nėra). Kraujagyslių tinklas neryškus (XXIV pav., b). Patraukus junginę pincetu, kraujagyslės, lieka vietoje. Ciliarinė injekcija būdinga rainelės ir krumplyno uždegimams (iridociklitams) ir kai kuriems ragenos uždegimams (keratitams).
Taigi pagal tai, kaip paraudusi junginė, galima nustatyti, kurioje akies obuolio dalyje yra uždegimas.
Injectio mixta (mišri) — tai konjunktyvalinės ir ciliarinės injekcijų kombinacija (XXIV c, pav.). Ji būna esant sunkiems konjunktyvitams ir iridociklitams.
2. Skaidrumas — normali junginė skaidri, per voko junginę matyti kremzlės liaukų ruožai (vamzdeliai).
3. Storumas — normali junginė — tai plona plėvelė. Esant patologijai, gali sustorėti. Akies obuolio junginės paburkimas vadinamas chemosis.
4. Lygumas — sveikos junginės paviršius lygus, skliautuose yra raukšlių, bet ir jų paviršius lygus. Esant patologijai, gali būti iškilimų ir įdubimų. Kai adenoidiniame sluoksnyje atsiranda daug folikulų arba kai hipertrofuoja junginės speneliai (pvz., pavasarinis kataras), visa junginė atrodo šiurkšti.
5. Sekretas — sveikas žmogus sekreto turi nedaug, jis visas pasiskirstęs ant akies obuolio. Sergant sekreto būna per mažai arba labai daug. Kai sekreto mažai — junginė sausa, xerosis conjunctivae.
Patologinis sekretas gali būti serozinis, gleivinis, gleivinis-pūlinis, pūlinis, fibrininis, kruvinas.
Konjunktyvito etiologijai nustatyti labai svarbus junginės sekreto bakteriologinis tyrimas (tepinėlis, pasėlis).
Egzogeniniai infekciniai konjunktyvitai
Ūmūs infekciniai konjunktyvitai. Bendroji simptomatika.
Ūmų infekcinį konjunktyvitą gali sukelti įvairūs mikroorganizmai, dažniausiai kokinė infekcija. Nežiūrint sukėlėjų įvairovės, šių konjunktyvitų klinika turi daug bendrų bruožų. Jie gydomi, nepriklausomai nuo sukėlėjų, dažnai taip pat.
Ūmus konjunktyvitas iš pradžių atsiranda vienoje akyje, o greitai ir antroje. Ligoniai skundžiasi, kad jiems akis skauda, niežti, junta svetimkūnį, akis paraudusi, ašaroja, atsiranda gausių išskyrų (traiškanų). Jiems ryte sunku atsimerkti, nes vokus sulipdo jų kraštuose sudžiūvę pūliai.
Objektyviai matyti ryški konjunktyvalinė injekcija, paburkusi junginė. Ypač paburksta skliauto junginė. Gali būti folikulų (junginės adenoidinio sluoksnio hiperplazija), papilų. Rečiau būna chemozė. Neretai po jungine būna nedidelės kraujosruvos. Sekreto daug, jis dažniausiai gleivinis arba gleivinis-pūlinis.
Gydymas: pirmiausia reikia pašalinti pūlius iš junginės maišelio. Jis praplaunamas 1 : 5000 furacilino tirpalu. Plaunant reikia plačiai praskleisti vokus ir dezinfekuojantį tirpalą pilti iš guminio balionėlio. Dezinfekuojantys vaistai lašinami kas 2—3 val. 7—10 dienų. Dažniausiai ūminius infekcinius konjunktyvitus sukelia kokinė flora, todėl geriausia gydymui naudoti sulfanilamidų ir antibiotikų lašus: Sol. Sulfacyli natrii nuo 10 iki 30%, Sol. Tetracyclini 1%, Sol. Laevomycetini 0,25%. Nakčiai junginės maišelį reikia tepti tepalais: Ung. Sulfacyli natrii 10 arba 20%, Ung, Tetracyclini 1% arba Ung. Synthomycini 1%.
Esant ūmiam konjunktyvitui, kategoriškai draudžiama užrišti akį, nes junginės maišelyje susikaupia daug pūlių, ragena maceruojama, atsiranda erozijų ir opų.
Profilaktika. Svarbiausia — laikytis asmens higienos (neliesti akių rankomis, nesinaudoti bendru rankšluosčiu, muilu, nosine). Sergančių vaikų negalima leisti į mokyklą, vaikų darželį. Žmonėms, kurie bendravo su ligoniu 2—3 dienas, reikia lašinti Sol. Sulfacyli natrii 20% 3 kartus per dieną. Kol yra išskyrų, kasdien keisti patalynę, rankšluostį, nosinę.
Ūmus epideminis konjunktyvitas. Sukėlėjas — Kocho-Uikso gramneigiama lazdelė. Infekcija plinta per rankas, nosines, patalynę, rankšluosčius, vandenį. Sukėlėją perneša ir musės. Vaikų kolektyvuose (darželiuose, mokyklose) serga visi arba beveik visi asmenys. Ūmus epideminis konjunktyvitas labiausiai paplitęs karštuose kraštuose (Egipte, Alžyre, Indijoje, Australijoje, Vidurinėje Azijoje, Užkaukazėje, Šiaurės Kaukaze). Vidutinės temperatūros kraštuose ši liga paplitusi mažiau ir jos eiga būna lengvesnė.
Klinika: inkubacinis periodas — 1—2 dienos. Pradžia — ūmi. Vokui sulipę, ligonis ryte negali atsimerkti. Sekretas pūlingas, ryški konjunktyvalinė injekcija. Akies obuolio junginėje — daug smulkių kraujosruvų. Ligonis gali bijoti šviesos, akys gausiai pūliuoja arba ant junginės susidaro plėvės panašios į difterines. Apatinio skliauto junginė paburkusi, gali atsirasti folikulai. Nusilpę suaugę žmonės arba vaikai ima negaluoti, kaip ir sirgdami gripu.
Komplikacijos — keratitas, ragenos opa, iridociklitas. Jei nėra komplikacijų, liga trunka 5—7 dienas. Rečiau gali būti netipinė poūmė eiga.
Diagnozė nustatoma remiantis epidemiologija, klinika ir junginės sekreto bakteriologinio tyrimo rezultatais.
Gydymas: kaip ir kitų ūmių infekcinių konjunktyvitų.
Profilaktika. Nustatyti infekcijos nešiotoją ir jį gydyti dezinfekuojančiais lašais. Epidemiologiniuose židiniuose visiems vaikams profilaktiškai lašinti Sol. Sulfacyli natrii 20%. Reikia laikytis asmeninės higienos, naikinti muses, taip pat patartina turėti sanitarinio švietimo priemones (plakatus, paskaitų ciklus, kino filmus, įrašytas televizijos laidas, atmintines ir kt.).
Ūmus pneumokokinis konjunktyvitas. Sukėlėjas — Frenkelio—Vekselbaumo pneumokokas (gramteigiamas diplokokas). Jų būna junginės sekrete ir epitelyje. Kartais kyla epidemijos (ypač vaikams spalio — kovo mėnesiais). Ligos priežastis — autoinfekcija pneumokoku, sergant prigumonija. Dažniau serga vaikai. Kartais kartu su konjunktyvitų atsiranda ir sloga, viršutinių kvėpavimo takų kataras, kurių sukėlėjas taip pat yra pneumokokas.
Klinika: inkubacinis periodas — 1—2 dienos. Iš pradžių suserga viena akis, o po 1—2 dienų — antra. Pradžia — ūmi. Vokai paburkę, sulipę. Ryški konjunktyvalinė injekcija. Traiškanos pūlingos, jų daug. Akies obuolio junginėje atsiranda taškinių kraujosruvų (XV pav.), kartais plėvių, kurias nuėmus junginė nekraujuoja. Procesas trunka 7—12 dienų.
Komplikacija — keratitas. Diagnozę galima nustatyti iš klinikos ir junginės sekreto bakteriologinio tyrimo.
Gydymas: aprašytas anksčiau.
Streptokokinis konjunktyvitas. Sukėlėjas dažniausiai hemolizinis streptokokas.
Klinika: labai panaši į pneumokokinio konjunktyvito. Ant junginės gali susidaryti plėvės. Dažnai pakyla kūno temperatūra, būna bendras organizmo negalavimas.
Komplikacija — keratitas.
Gydymas: aprašytas anksčiau.
Stafilokokinis konjunktyvitas. Sukėlėjas — Staphylococcus pyogenes, aureus, citreus, albus. Aptinkamas retai, tačiau stafilokokai dažnai randami esant kitos etiologijos konjunktyvitams. Procesas dažnai būna kartu su opiniu blefaritu.
Gydymas: kaip ir kitų ūminių bakterinių konjunktyvitų.
Gonorėjinis konjunktyvitas (gonoblenorėja). Sukėlėjas — gramneigiamas Neiserio diplokokas (gonokokas), kuris patenka į junginės maišelį. Gonoblenorėja gali sirgti naujagimiai vaikai ir suaugę. Naujagimiai užsikrečia gimdymo metu slinkdami gimdymo takais (jei motina serga gonorėja) arba nuo aptarnaujančio personalo. Vaikai (dažniausiai mergaitės) užsikrečia nuo motinų per patalynę, rankšluosčius ir kitus bendro naudojimo daiktus. Suaugusieji dažniausiai užsikrečia nuo savo lytinių organų, jei nesilaiko higienos (neplauna rankų). Mūsų laikais gonoblenorėja pasitaiko labai retai. Atsižvelgiant į klinikos ypatumus, gonoblenorėja skirstoma į naujagimių, vaikų ir suaugusiųjų.
Naujagimių gonoblenorėjos inkubacinis periodas yra nuo kelių valandų iki 2—3 parų.
Klinika: skiriami tokie gonoblenorėjos periodai: a) infiltracijos periodas — vokai ir junginė paburkę, paraudę, kieti. Praskleidus vokus, iš junginės maišelio pasirodo mėsos nuoplovų spalvos sekretas. Junginė puri, kraujuoja; b) blenorėjos (pūliavimo) periodas — po 3—4 dienų nuo ligos pradžios vokai suminkštėja, atsiranda labai daug pūlių, kurie sulipdo vokus ir teka per veidą; c) papiliarinės hipertrofijos periodas — sumažėja sekreto kiekis, mažėja junginės paraudimas ir infiltracija. Junginėje (ypač apatiniame skliaute) atsiranda spenelių formos išaugų. Randų dažniausiai nebūna.
Vaikų gonoblenorėjos eiga yra sunkesnė negu naujagimių. Serga dažniausiai viena akis. Dažna komplikacija — ragenos opos. Suaugusiųjų gonoblenorėjos eiga labai sunki, serga dažniausiai viena akis.
Komplikacijos — ragenos opos. Būna ir bendra simptomatika (karščiavimas, sąnarių, raumenų skausmai).
Pavojingiausia gonoblenorėjos komplikacija — ragenos opos. Sunkiausiais atvejais ragena perforuoja, akies obuolys atrofuojasi.
Diagnozė nustatoma remiantis klinika ir junginės sekreto bakteriologinio tyrimo rezultatais (randama gonokokų).
Gydymas: bendras — skiriami antibiotikai ir sulfanilamidai, dozės — pagal ligonio amžių. Vietinis gydymas — dažnai plauti junginės maišelį 1:5000 kalio permanganato tirpalu, lašinti Sol. Sulfacyli natrii 20 — 30% kas 2 val. Nakčiai junginės maišelį ištepti antibiotikų tepalu. Gydymą tęsti, kol ligonis visiškai pasveiks ir iš junginės sekreto išnyks gonokokai. Negydant šis konjunktyvitas trunka apie 2 mėnesius, gydant — 6—12 dienų.
Prognozė — laiku ir tinkamai pradėjus gydyti — gera.
Profilaktika. Lietuvoje naujagimių gonoblenorėjos profilaktika yra privaloma. Tik ką gimusio naujagimio vokai nuvalomi tamponu, suvilgytu 1 : 1000 Sol. Furacilini ir į abi akis lašinama Sol. Sulfacyli natrii 20—30% tirpalo (arba antibiotikų). Reikia tirti nėščias moteris, ar jos neserga gonorėja, jei taip — kuo skubiau gydyti. Difterinis konjunktyvitas. Sukėlėjas — Leflerio lazdelė. Junginės uždegimas būna kartu su gerklų difterija. Serga vaikai iki 4 metų amžiaus, o suaugę žmonės — retai.
Klinika: iš pradžių staiga pakyla kūno temperatūra. Vokai išburksta, sukietėja, skauda, jų išversti nepavyksta, bet galima truputį praskleisti. Iš junginės maišelio išteka drumstas sekretas su dribsnių pavidalo priemaišomis. Skiriamos kelios difterinio konjunktyvito formos: a) difterinė — vokų junginėje susidaro pilkšvi infiltratai, jie opėja ir pasidengia gelsvai pilkšvomis plėvėmis (XVI pav.), kurias nuėmus junginė kraujuoja. Taigi vyksta junginės nekrozė. Lieka junginės randai, gali būti simblefaronas. Tai labai sunki forma; b) krupozinė — eiga lengvesnė, injekcija nedidelė, sekreto ir plėvių nedaug; c) kataralinė — plėvių nebūna, junginė paraudusi su melsvu atspalviu. Tai lengva forma.
Komplikacija — keratitas (ypač sergant difterine forma).
Diagnozė nustatoma remiantis klinika ir bakteriologinio tyrimo rezultatais.
Gydymas: ligonis izoliuojamas infekciniame skyriuje. Sušvirkščiamas priešdifterinis serumas. Naudojami plataus veikimo spektro antibiotikai parenteraliai ir lašais į junginės maišelį, vitaminas A, B grupės vitaminai per os ir lašais. Junginės maišelis ligos pradžioje dažnai plaunamas kalio permanganato (1 : 5000) tirpalu ir lašinama Sol. Sulfacyli natrii 20% ir antibiotikų tirpalai. Nakčiai junginės maišelis ištepamas antibiotikų tepalu (Ung. Synthomycini 1% arba Ung. Tetracyclini 1%).
Profilaktika — skiepai nuo difterijos. Ligonis kuo skubiausiai izoliuojamas nuo sveikų vaikų.
Virusiniai konjunktyvitai
Šie konjunktyvitai pasitaiko rečiau negu egzogeniniai bakteriniai junginės uždegimai. Virusiniai konjunktyvitai dažnai būna epideminiai.
Skiriami herpesviruso ir adenoviruso sukelti konjunktyvitai. Herpinis konjunktyvitas dažniausiai būna vienoje akyje. Tai katarinis uždegimas. Rečiau junginėje susidaro plėvelės ar junginės bei vokų krašto opos. Adenovirusiniai konjunktyvitai. Juos sukelia adenovirusai. Dabar žinoma apie 40 adenovirusų serologinių tipų, tačiau tik kai kurie jų gali sukelti junginės uždegimą. Atsižvelgiant į kliniką, adenovirusiniai konjunktyvitai skirstomi į adenofaringokonjunktyvalinę karštligę ir epideminį folikulinį keratokonjunktyvitą.
Adenofaringokonjunktyvalinę karštligę sukelia I — VII adenovirusų serologiniai tipai. Virusas perduodamas tiesiogiai kontaktuojant su ligoniu. Dažnai serga vaikai, ypač pavasarį ir vasarą. Procesas trunka iki 1,5 mėnesio. Gali būti lėtinė eiga. Inkubacinis periodas — 5—7 dienos.
Klinika: staiga pakyla kūno temperatūra, atsiranda faringitas ir kaklo limfadenitas. Konjunktyvitas atsiranda iš pradžių vienoje akyje, o po 2—3 dienų — ir antroie. Paburksta vokai, būna ryški konjunktyvalinė injekcija (ypač apatinio skliauto junginėje). Gali būti tokios šio konjunktyvito formos:
a) Katarinė — ja žmonės serga dažniausiai. Tai lengva forma, išskyrų (dažniausiai gleivių) nedaug. Vokai truputį paburkę, o junginė — paraudusi. Visiškai ligonis pasveiksta per 10—15 dienų.
b) Pievinė — pasitaiko retai. Plėvės dažniausiai plonos, jas lengva nuvalyti nuo junginės. Junginė, nuėmus plėves, dažniausiai nekraujuoja ir šiek tiek paburkusi.
c) Folikulinė — kremzlės ir skliautų junginėje atsiranda smulkių folikulų. Junginė paraudusi, folikulai užgyja nepalikdami randų. Ši forma labai panaši į trachomos pradinę stadiją.
Sergant bet kokia adenofaringokonjunktyvalinės karštligės forma sumažėja taktilinis ragenos jautrumas.
Komplikacijos — paviršutinis taškinis keratitas — būna retai.
Diagnozė nustatoma remiantis klinika ir citologinio junginės nuograndų tyrimo rezultatais.
Epidemini folikulinį keratokonjunktyvitą sukelia VIII adenovirusų serologinis tipas. Serga dažniausiai suaugę žmonės. Liga ypač užkrečiama. Paprastai asmenys užsikrečia darbe, viešosiose vietose, namie. Infekcija gali plisti ir ligoninėse. Šis konjunktyvitas sukelia epidemijas, kurios pastaraisiais metais būna dažnai.
Klinika: pradžia — staigi, junginė paraudusi. Iš pradžių paburksta vokų ir skliautų junginė, vėliau — akies obuolio junginė ir pusmėnulinė raukšlė. Vokų ir skliautų junginėje atsiranda daug smulkių folikulų.
Prieausio ir pažandžio limfmazgiai padidėję, skausmingai. Sekretas gleivėtas, negausus. Kartais, prieš atsirandant konjunktyvitui, ligonis skundžiasi bendru negalavimu, jis neturi apetito. Praėjus 5—7 dienoms nuo ligos pradžios, ligonis pradeda bijoti šviesos, skundžiasi, kad jo akys tarsi prikrėstos smėlio. Šie simptomai rodo, kad yra pažeista ragena, kurioje matyti daug smulkių, paviršutinių infiltratų (XVII pav.). Tuomet ragenos taktilinis jautrumas labai sumažėja. Infiltratai labai retai išopėja. Regos aštrumas būna sumažėjęs. Procesas trunka iki 2 mėnesių. Infiltratai rezorbuojasi, regos aštrumas pagerėja.
Diagnozė nustatoma remiantis epidemiologija, klinika, virusologinių tyrimų rezultatais.
Virusinių konjunktyvitų gydymas. Plačiai naudojami priešvirusiniai preparatai: florenalis — 0,1% tirpalas ir 0,5% tepalas, oksolinas — 0,1% tirpalas ir 0,25% tepalas, tebrofenas — 0,1% tirpalas ir 0,5% tepalas. Antimetabolitai: 5 — jododioksiuridinas — IDU, kerecidas — lašinti 6 kartus per dieną. Fermentinį preparatą dezoksinbonukleazę (0,1% arba 0,2%) lašinti 6 kartus per dieną, galima jos sušvirkšti po jungine (0,5 ml.). Leukocitinis interferonas lašinamas 6 kartus per dieną. Gamaglobulino lašai ir 2—3 injekcijos į raumenis kas dvi trys dienos. Geras efektas būna naudojant interferonogenus, t. y. preparatus skatinančius interferono gamybą audiniuose. Dažniausiai naudojamas interferonogenas — pirogenalio lašai (100—300 MPD viename mililitre), 3—6 kartus per dieną. Bakterinės infekcijos profilaktikai lašinama Sol. Sulfacyli natrii 20% tirpalas. Sunkiai ir ilgai sergantiems ligoniams skiriami salicilatai, vitaminai, dimedrolis, tavegilis, pipolfenas.
Trachoma
Trachoma, conjunctivitis trachomatosa s. granulosa, — tai lėtinis užkrečiamas junginės uždegimas, kuriam būdinga junginės infiltracija susiformavę folikulai, papiliarinė hipertrofija, suirę folikulai, randėjimas ir ragenoje susidaranti savotiška drumstis — pannus trachomatosus.
Etiologija. Trachomą sukelia mikroorganizmas, kuris užima tarpinę vietą tarp virusu ir riketsijų. Mikroorganizmai, priklausantys šiai grupei, vadinami halprovijomis, o jų sukeltos ligos — halprovijozėmis. Halprovijos auga stadijomis, kurios būdingos virusams ir tipiškiems ląsteliniams organizmams. Skirtingai nuo virusų, halprovijos turi bakterijoms būdingą apvalkalą, dezoksiribonukleininę ir ribonukleininę rūgštis, gali sintezuoti nukleinines rūgštis, yra jautrios tetraciklino grupės preparatams. Halprovijozėms priklauso ir paratrachoma.
Trachomos inkubacinis periodas — 8—14 dienų. Infekcija perduodama patekus ligonio junginės sekretui į sveiką junginę tiesiogiai arba per bendro naudojimo daiktus (pagalvę, rankšluostį, prausimosi indus ir kt.). Trachoma yra socialinė liga. Ji išplitusi ekonomiškai atsilikusiose šalyse ir yra viena dažniausių aklumo priežasčių. Lietuvoje ji likviduota šeštajame mūsų amžiaus dešimtmetyje.
Trachomos klinika: dažniausiai trachoma prasideda nepastebimai, o jos eiga būna lėtinė. Ligonis skundžiasi, kad akys bijo šviesos, jos ašaroja, graužia, vakare akys merkiasi, ryte būna junginės išskyrų, žmogui sunku atsimerkti. Pasitaiko, kad ligonis niekuo nesiskundžia. Svarbiausi objektyvūs trachomos požymiai yra junginės sustorėjimas, folikulai, spenelių hipertrofija ragenos drumstis, patinus. Vokų ir skliautų (ypač viršutinio) junginė sustorėjusi, paburkusi, nelygi, joje yra folikulų. Viršutinis vokas truputį nusileidęs, ptosis trachomatosa, vokų plyšys susiaurėjęs, akys atrodo mieguistos. Akies obuolio junginė nepakitusi arba truputį paraudusi. Sekretas gleivingas, dažniausiai negausus. Seni trachomos folikulai nevienodo dydžio, pilkšvi, sultingi, panašūs į virtas sago kruopas. Daugiausia folikulų būna viršutinio skliauto junginėje. Kremzlės junginėje jų gali nebūti, arba būna mažų gelsvų folikulų. Vėliau folikulai degeneruoja ir jų vietoje atsiranda randai.
Speneliai išvešėja, ties kremzle atsiranda naujų.
Būna trachomos atvejų tik su speneliais arba tik su folikulais. Atsižvelgiant į tai ir skiriamos tokios trachomos formos: 1) trachoma papillare; 2) trachoma folliculare; 3) trachoma mixtum (yra ir spenelių, ir folikulų).
Trachomos stadijos. Visos trachomos formos suskirstytos į stadijas. Toks skirstymas padeda įvertinti ligos eigą ir skirti tinkamą gydymą.
Trachomos įtarimas, trachoma dubium, Tr. D. Ji nustatoma įtartinais atvejais, kai nėra aiškių klinikinių ligos požymių.
Pretrachoma (prefolikulinė trachoma, Pr Tr) — yra tik pradinių ligos simptomų: vos matyti junginės hiperemija, nedidelė injekcija, folikulų nėra.
Pirmoji stadija (Tr I) — paraudusioje infiltruotoje junginėje yra nedaug folikulų ir spenelių. Ragenoje gali būti švelnus panusas, t. y. drumstis giliuosiuose ragenos sluoksniuose dėl ragenos uždegimo.
Antroji stadija (Tr II) — tai regresijos pradžia. Folikulai degeneruoja, o jų vietoje atsiranda randai (XVIII pav.). Injekcija ryški, folikulai — įvairaus dydžio. Jų susikaupimo vietoje junginė atrodo kaip drebučiai. Speneliai išryškėję, kremzlės junginė tarsi aksominė.
Trečioji stadija (Tr III) — junginėje gausu randų, mažai folikulų ir spenelių. Junginės injekcija neryški. Šiai stadijai būdingos komplikacijos: randėjimas, trichiasis, entropion, ragenos drumstis (pannus) ir kt.
Ketvirtoji stadija (Tr IV) — nėra folikulų, spenelių, infiltracijos. Junginė plona, pablyškusi dėl randų. Uždegiminis procesas pasibaigęs, likę tik jo padariniai.
Trachomos komplikacijos ir padariniai. Tik sergant lengva trachomos forma arba anksti pradėjus ją gydyti, jokių padarinių gali nebūti. Dažniausiai lieka įvairių pakitimų: 1) vokuose, ptosis trachomatosa, vokų deformaciją, trichiasis, entropion, ectropion, ankyloblepharon, blepharophimosis; 2) junginėje, netikras užpakalinis simblefaronas, sausmė — xerosis; 3) ragenoje, pannus trachomatosus, opa; 3) ašarų aparate — lėtinis dakrioadenitas, kanalikulitas, dakriocistitas.
Trachomos diferencinė diagnostika. Sunkiausia diagnozuoti trachomą pirmoje stadijoje, nes jos klinika labai panaši į folikulinių konjunktyvitų simptomus. Trachomą galima supainioti ir su folikulioze, kuri būna vaikams, nes jų bendras požymis — folikulai. Esant folikuliozei, folikulai būna smulkūs, rožinės spalvos, junginė tarp jų nepakitusi, folikulai dažniausiai randami apatinio skliauto junginėje. Folikulioze — tai junginės būklė, susijusi su pacientų amžiumi ir adenoidinio sluoksnio išvešėjimu. Diferencijuojant trachomą nuo adenovirusinių konjunktyvitų, reikia atsiminti, kad jie prasideda sunegalavus visam organizmui, kai padidėja regionariniai limfmazgiai, atsiranda faringitas (adenofaringokonjunktyvalinė kraštligė), taškiniai ragenos infiltratai ir junginės kraujosruvos (epideminis folikulinis keratokonjunktyvitas).
Sunkiausia trachomą atskirti nuo folikulinio konjunktyvito — paratrachomos, tačiau ir tuomet yra skirtingų požymių.
|
Požymiai |
Folikulinis konjunktyvitas |
Trachoma |
|
Pradžia |
Staigi |
Lėta |
|
Lokalizacija |
Dažniausiai apatinis skliautas |
Dažniausiai viršutinis skliautas ir viršutinės kremzlės junginė |
|
Injekcija |
Nežymi |
Ryški |
|
Spalva |
Ryškiai raudona |
Melsvai cianozinė |
|
Folikulai |
Pavieniai stambūs, rožinės spalvos, beveik skaidrūs, yra paviršiuje |
Stambūs, jų daug, pilkšvai gelsvi, drebučių konsistencijos, yra giliai, susilieja ir suyra |
|
Ragena |
Pažeista labai retai, infiltratai paviršutiniai, taškiniai, be kraujagyslių |
Panusas su vaskuliarizacija |
|
Trukmė |
Nuo 2 sav. iki 2 mėn. |
Mėnesiai ir metai |
|
Padariniai |
Pakitimų nelieka |
Randai |
Svarbiausią reikšmę diferencijuojant pradines trachomos stadijas su visais folikuliniais konjunktyvitais turi ragenoje atsiradęs panusas.
Randėjimo stadijoje trachomos diferencinė diagnostika yra nesunki.
Trachomos profilaktika. Visas profilaktikos priemones galima suskirstyti į individualias ir socialines.
Individualios — stengtis, kad į akis nepatektų trachoma sergančiųjų junginės išskyrų (nesinaudoti bendrais prausimosi dubenimis, bendrais rankšluosčiais, pagalvėmis ir kt.).
Socialinės — kuo skubiau pašalinti priežastis, nuo kurių galima užsikrėsti trachoma (tinkamai gydyti ligonius, juos izoliuoti, organizuoti sanitarinį švietimą, gerinti buities ir darbo sąlygas, kelti šalies ekonomiką ir kt.).
Trachomos gydymas. Jis būna: medikamentinis, mechaninis, chirurginis (likviduojant trachomos padarinius).
Medikamentinis — dažniausiai skiriami tetraciklino grupės antibiotikai ir sulfanilamidai. Esant aktyviai trachomai (I, II, III stadijos), junginės maišelis tepamas 1% tetraciklino tepalu 4—5 kartus per dieną 2—3 mėnesius, silpnėjant uždegimui — 2—3 kartus per dieną. Tuomet, kai nėra sąlygų junginės maišelį dažnai tepti tetraciklino tepalu, galima naudoti 1% dibiomicino tepalą kartą per dieną keletą mėnesių arba 10—20% sulfapiridazino tepalą kartą per dieną vieną mėnesį. Sunkiais atvejais, be vietinio gydymo, tenka skirti sulfanilamidus (etazolį ir kt.) per os po 0,5 g 4 kartus per dieną 7 dienas. Naudojami vitaminai, desensibilizuojantys ir organizmo reaktyvumą gerinantys preparatai.
Mechaninis gydymas — tai folikulų ekspresija (sutraiškymas) specialios konstrukcijos pincetais. Mechaninis gydymas dažniausiai derinamas su medikamentiniu. Folikulai traiškomi tvarstomajame, laikantis aseptikos ir antiseptikos taisyklių. Nuskausminama Sol. Dicaini 0,25% arba 0,5% lašais. Gydytojas savo akis saugo nuo ligonio traiškanų apsauginiais akiniais arba specialiu skaidriu skydu, dengiančiu veidą. Ekspresiją reikia daryti praėjus 2—3 savaitėms nuo medikamentinio gydymo pradžios, jeigu folikulai dar nemažėja. Vienam kursui užtenka 1—2 ekspresijų.
Chirurginis gydymas — tai trachomos padarinių likvidavimas. Operuoti tenka esant trichiazei, vokų padėties pakitimams, ašarų nutekamųjų takų patologijai, ragenos padrumstėjimui ir sausmei.
Paratrachoma
Paratrachoma (halprovis oculourogenitalis) — tai užkrečiama liga, kuri būna urogenitalinės ir akių formos. Manoma, kad paratrachomos sukėlėjas yra urogenitalinėje sistemoje, o infekcija plinta dviem būdais: lytiniu (atsitiktiniai lytiniai santykiai) ir okulogenitaliniu (naujagimiai užsikrečia nuo motinos gimdymo metu, o suaugę — sirgdami urogenitaline forma, kai nesilaiko higienos).
Paratrachomos sukėlėjų gali būti ir vandens telkiniuose.
Patologinis procesas vyksta junginės adenoidiniame sluoksnyje ir pasireiškia difuzine limfocitų infiltracija. Junginės randų nebūna.
Klinika: dažniausiai serga jauni žmonės (dažniau moterys), iš pradžių pažeidžiama viena akis. Junginė išburkusi, paraudusi. Išsiskiria gleivės ar gleivės su pūlių priemaiša. Junginė sustorėjusi, minkšta, infiltruota. Joje yra darinių, kliniškai primenančių folikulus. Ragenos periferijoje atsiranda smulkiu infiltratų. Liga trunka 4—5 savaites. Laboratorinių tyrimų duomenys: 1) junginės nuograndų epitelinėse ląstelėse randami Provačeko-Halberštedterio kūneliai; 2) liuminescencinės mikroskopijos būdu tiesioginių fluorescuojančių antikūnų metodu randamas antigenas.
Gydymas: antibiotikai (tetraciklinas, eritromicinas, oletetrinas), sulfanilamidai (sulfadimezinas, etazolis) per os. Galima naudoti levomice-tino, sulfapiridazino lašus.
Alerginiai egzogeniniai konjunktyvitai
Šiuos konjunktyvitus sukelia cheminės ir baltyminės medžiagos asmenims, kurie joms yra jautrūs.
Pavasarinis konjunktyvitas (conjunctivitis vernalis). Etiologija tiksliai nežinoma, tačiau manoma, kad šia liga serga žmonės, kuria yra jautrūs ultravioletiniams spinduliams. Liga prasideda (arba paūmėja) pavasarį ar vasarą. Serga beveik tik jaunuoliai lytinio brendimo amžiuje. Liga paplitusi Vidurinėje Azijoje. Prasideda lėtai.
Ligoniai skundžiasi, kad jiems greitai pavargsta akys, jos ašaroja, bijo šviesos, niežti.
Klinika: viršutinio voko kremzlės junginė būna blyški joje yra spenelių hipertrofija. Vaizdas labai primena akmenimis grįstą gatvę (XIX pav.). Pilkšvos išaugos gali būti ir limbo srityje. Išskyrų nedaug. Jose yra eozinofilų. Kraujyje gali būti eozinofilija.
Gydymas: kortikosteroidai lašais (oftandeksametazonas, prednizolonas), hidrokortizono tepalas. Dimedrolis ir tavegilis skiriamas per os. Kartais reikia padaryti hipertrofuotų junginės spenelių krioterapiją ar juos pašalinti.
Ligonis turi nešioti tamsius akinius.
Medikamentiniai konjunktyvitai. Jie būna žmonėms, kurie jautrūs vaistams. Gali atsirasti ilgai lašinant lašus arba po vienkartinio lašinimo. Medikamentinį konjunktyvitą gali sukelti atropinas, ezerinas, penicilinas, levomicetinas, natrio sulfacilas ir daugelis kitų medikamentų.
Klinika: pradžia staigi, junginė paraudusi, skliautuose atsiranda folikulų, vokų oda taip pat paraudusi, gali būti pūslelių, vokai paburkę.
Gydymas: nenaudoti preparato, sukėlusio konjunktyvitą, lašinti kortikosteroidų lašus, tepti hidrokortizono tepalu. Sunkiais atvejais taikoma bendra organizmą desensibilizuojanti terapija (dimedrolis, tavegilis per os).
Šieno konjunktyvitas. Jį sukelia kai kurių augalu žiedadulkės. Liga atsiranda pavasarį ar vasarą, kai žydi augalai. Ligoniai skundžiasi, kad jiems niežti akis, jos karščiuoja, bijo šviesos, ašaroja. Junginė paraudusi. Kartu atsiranda ir sloga bei viršutinių kvėpavimo takų kataras. Ši liga kartojasi kasmet, nors vėliau jos simptomai silpnėja.
Gydymas: kortikosteroidų lašai, tavegilis, dimedrolis per os. .10% kalcio chlorido tirpalas švirkščiamas į veną. Tokį gydymą galima paskirti profilaktiškai prieš augalų žydėjimą.
Endogeniniai konjunktyvitai
Šie konjunktyvitai būna sergant kitomis ligomis.
Konjunktyvitas sergant tymais. Junginės uždegimas prasideda prieš išberiant odą.
Klinika: blefarospazmas, fotofobija (šviesos baimė), junginės hiperemija.
Komplikacijos — ragenos opos.
Gydymas: antibiotikai lašais, sulfanilamidai per os.
Metastazinis gonorėjinis konjunktyvitas. Junginės uždegimas atsiranda sergant gonorėjiniu uretritu arba artritu.
Klinika: nedidelė junginės hiperemija, taškinės kraujosruvos, maži mazgeliai limbo srityje. Gonokokų junginėje nėra. Gali būti recidyvų.
Gydymas: kaip gonoblenorėjos.
Konjunktyvitas sergant vėjaraupiais. Tai katarinis junginės uždegimas.
Klinika: junginės hiperemija, kremzlės junginėje ir intermarginaliniame krašte atsiranda pūslelės, kurios vėliau išopėja. Susidaro randeliai.
Gydymas: kaip ir kitų konjunktyvitų.
Junginės pemfigas. Tai reta, bet sunki junginės liga. Ligoniui pažeidžiama oda, burnos ir nosies gleivinės.
Klinika: junginėje susidaro pūslės, kurios plyšta, junginė išopėja ir pasidengia pilkšvu apnašu. Procesas išplinta į akies obuolio junginę ir rageną, prasideda randėjimas. Junginės skliautai sutrumpėja. Sunkiais atvejais susidaro simblefaronas. Ragena drumstėja, atsiranda kserozė.
Gydymas: kortikosteroidai per os, lašais į junginės maišelį, subkonjunktyvalinėmis injekcijomis, kortikosteroidų tepalas vietiškai.
Tuberkuliozinis - alerginis (skrofuliozinis, flikteninis) konjunktyvitas. Šis konjunktyvitas atsiranda dėl junginės sensibilizacijos, sergant plaučių ar limfmazgių tuberkulioze, suirus kavernoziniam židiniui. Serga maži vaikai.
Klinika: ligonis labai bijo šviesos, jo akys ašaroja, atsiranda blefarospazmas. Akies obuolio junginėje arba limbe atsiranda mazgeliai (fliktenos), prie kurių eina kraujagyslės. Junginė yra labai paraudusi (dažniausiai konjunktyvaline injekcija, rečiau — mišri). Mazgeliai gali rezorbuotis, kartais jie suyra ir atsiranda randeliai. Dažniausiai pakinta ir ragena.
Gydymas: prieštuberkuliozinis (specialus) ir organizmo desensibilizacija. Ligoniui rekomenduojama kuo mažiau vartoti angliavandenių.
Ūmūs, fizinių faktorių sukelti konjunktyvitai
Ūmų konjunktyvitą gali sukelti ultravioletiniai spinduliai.
Elektrinė oftalmija, ophthalmia electrica. Dažniausiai būna nuo suvirinimo elektra aparatų ir nuo kvarco lempos, kai apsaugai nenešiojami specialūs tamsūs akiniai. Ligos simptomai atsiranda praėjus 5—6 valandoms po pažeidimo.
Klinika: ligonis labai bijo šviesos, ypač skauda akis, jos ašaroja, atsiranda blefarospazmas. Ligonis sako, kad į akis lyg pripilta smėlio. Objektyviai: būna paraudusi junginė, ragenoje gali būti pūslių, kurioms trūkus formuojasi epitelio erozijos.
Sniego oftalmija, ophthalmia nivalis. Ji analogiška elektrinei oftalmijai ir būna keliautojams Šiaurėje, kalnų turistams, alpinistams, jei jie nenešioja tamsių apsauginių akinių.
Gydymas: 0,25% dikaino tirpalo instiliacijos, adrenalino instiliacijos, dezinfekuojantys lašai, šalti pavilgai.
Lėtiniai konjunktyvitai
Lėtiniai konjunktyvitai — dažna junginės patologija. Etiologinius faktorius, sukeliančius lėtinius junginės uždegimus, galima suskirstyti į dvi dideles grupes: 1) egzogeninius ir 2) endogeninius.
1. Egzogeniniai faktoriai: a) dulkės, dūmai, kenksmingų cheminių medžiagų garai atmosferoje; b) blogai apšviesta darbo vieta; c) sistemingas akių nuovargis; d) infekcija junginėje (streptokokai, stafilokokai ir kt.).
2. Endogeniniai faktoriai: a) bendros organizmo ligos (anemija, alergija, tuberkuliozė, helmintozės, medžiagų apykaitos, virškinimo sistemos ligos, lėtinės intoksikacijos, nusilpimas po infekcinių ligų ir kt.); b) nekoreguotos refrakcijos anomalijos ir senažiūrumas; c) kitos akių ligos (blefaritas, miežis, dakriocistitas, išvirtęs ar įvirtęs vokas, trichiazė ir kt.); d) fokalinė infekcija (sinusitas, dantų kariesas, tonzilitas ir kt.).
Klinika: ligoniai turi daug skundų. Jie junta „smėlį", karštį akyse, niežti, vokai sunkūs, greitai pavargsta akys skaitant (ypač jei blogas apšvietimas).
Objektyvūs simptomai — negausūs. Dažniausiai junginė truputį paraudusi, rečiau atsiranda šiek tiek folikulų arba spenelių hipertrofija. Tokia junginė atrodo nelygi, lyg „aksominė".
Gydymas: visapusiškai ištirti ligonį, nustatyti ir pašalinti ligos priežastis. Paskirti Sol. Zinci sulfurici 0,5% lašais, kortikosteroidų, vitaminų lašų. Koreguoti refrakcijos ydas ir senažiūrumą.
Profilaktika. Gerinti darbo ir buities higienines sąlygas (turi būti geras apšvietimas, dažnai vėdinamos patalpos ir kt.).
Junginės distrofijos
Hialininė (riebalinė) distrofija, pinguecula. Dažniausiai atsiranda senyvo amžiaus žmonėms, kurie dažnai būna vėjyje, dulkėse, dūmuose.
Klinika: akies obuolio junginės medialinėje arba lateralinėje dalyje, Prie limbo, vokų plyšio projekcijoje atsiranda gelsva iškili 2—3 mm skersmens dėmelė. Tiriant histologiškai, randamas hialinas.
Gydymas: chirurginis reikalingas tik tuomet, kai dėmė pradeda slinkti ant ragenos.
Sparninė plėvė, pterygium. Tai akies obuolio junginės klostė, kuri pradeda slinkti ant ragenos. Etiologija kol kas nežinoma. Dažnai atsiranda žmonėms, kurie ilgai būna vėjyje, dulkėse, dūmuose.
Klinika: prasideda lėtai, beveik visuomet medialinėje akies obuolio junginės dalyje — vokų plyšio srityje. Darinys yra trikampio formos, kurio pagrindas nukreiptas į periferiją, pusmėnulinės raukšlės link. Viršūnė nukreipta ragenos link ir vadinama galvute, o likusi dalis, kurioje yra daug kraujagyslių, vadinama kūnu. Viršutinis ir apatinis plėvės kraštas užlenkti kloste (XX pav.). Plėvė pakilusi virš junginės. Skiriamos dvi sparninės plėvės formos: 1) stacionarinė; 2) progresuojanti. Pastaroji plėvė auga ant ragenos ir gali ją uždengti. Tokios plėvės galvutė puri, pakilusi. Jei plėvė nustoja progresuoti, tai jos galvutės kraštas būna plokščias, standus, visa plėvė suplonėja.
Gydymas: nedidelės neprogresuojančios sparninės plėvės galima negydyti. Jei reikia, ji pašalinama (kartais su pasluoksnine keratoplastika).
Junginės navikai
Junginės navikai gali būti įgimti, įgyti, gerybiniai ir piktybiniai.
I. Gerybiniai navikai.
a) Įgimti navikai.
1. Dermoidas, cystis dermoides, kietas, gelsvas, apskritas iškilimas, dažniausiai randamas lateralinėje junginės dalyje (XXI pav.). Histologiškai sudaryta iš ektodermos elementų (odos ir plaukų).
Gydymas: chirurginis (pašalinti naviką).
2. Pigmentinis apgamas, naevus pigmentosus. Dažniausiai būna lateralinėje akies obuolio junginės dalyje netoli limbo. Tai truputį iškilęs, gelsvas ar rudas (priklausomai nuo pigmento kiekio) darinys.
Gydymas: jei navikas didėja, jį reikia pašalinti, nes gali supiktybėti.
3. Hemangioma. Kraujagyslių navikas raudonos ar melsvos spalvos, kartais pradeda didėti. Lokalizuojasi dažniausiai akies obuolio junginėje. Gali būti peraugęs ir voką.
Gydymas: kriokoaguliacija, diatermokoaguliacija ar navikas pašalinamas.
b) Įgyti navikai.
1. Cistos, cystis conjunctivae. Dažniausiai būna retencinės junginės liaukų cistos. Gali jų atsirasti ir po operacijų, kai į junginės žaizdą patenka epitelio ląstelių.
Klinika: skaidri, gelsva ar pilkšva pakilusi pūslelė. Gydymas: visiškai pašalinti cistą.
2. Papilomos. Pakilęs nelygaus paviršiaus rausvas darinys. Dažniausiai būna prie limbo. Skirtingai nuo vėžio papiloma yra paslanki. Negydoma gali suvėžėti.
Gydymas: pašalinti naviką.
II. Piktybiniai navikai.
1. Vėžys, carcinoma. Dažniausiai būna netoli limbo. Navikas blyškiai rožinis, pakilęs, jo paviršius nelygus, grublėtas, kai kur išopėjęs. Pro odenos skylutes navikas skverbiasi į akies vidų.
Gydymas: chirurginis — visiškai pašalinti naviką. Jei jis peraugęs į akies vidų — akies obuolio enukleacija, jei į akiduobę — akiduobės egzenteracija. Tuomet reikia skirti ir spindulinę terapiją.
2. Melanoma. Dažniausiai išauga iš pigmentinio apgamo. Navikas pakilęs, grublėtas, rudas (rečiau be pigmento). Metastazuoja į kitus organus.
Gydymas: kaip ir junginės vėžio.