Kraujagyslinis dangalas

Kraujagyslinis dangalas (uogena) sudarytas iš trijų dalių: rainelės, krumplyno ir gyslainės, kurios turi skirtingą histologinę struktūrą, skiriasi savo fiziologine paskirtimi.

Kraujagyslinio dangalo ligos skirstomos į:

• uždegimines;
  
• distrofines;
  
• sužeidimus;
  
• įgimtas anomalijas;
  
• navikus.

Dažniausiai pasitaiko uždegiminės uvealinio trakto ligos. Tai paaiški­nama tuo, kad uvealiniame trakte yra daug kraujo indų, jų anastomozių, lėtai teka krauias, vadinasi, susidaro palankios sąlygos formuotis bei plis­ti infekcijai. Visų uvealinio trakto dalių uždegimu, panuveitis, žmogus su­serga gana retai. Daug dažniau esti priekinės uvealinio trakto dalies — rainelės ir krumplyno — uždegimas, priekinis uveitas, iridocyclitis. Izoliuotas rainelės uždegimas, iritis, arba vien krumplyno uždegimas, cyclitis, taip pat retai pasitaikanti liga. Gyslainės uždegimas, chorioiditis, ki­taip vadinamas užpakaliniu uveitu, dažniau esti izoliuotas. Pagal dažnumą priekinio, užpakalinio uveito, ir panuveito santykis 5:2:1. Taigi panuveitu žmonės serga penkis kartus rečiau negu iridociklitu.

Uveitai yra skirstomi į:

• egzogeninius, kai kiaurai sužeidus akies obuo­lį ar operuojant patenka infekcija;
  
• metastazinius, — infekciją kraujas at­neša į kraujagyslinį dangalą;
  
• toksiniai-alerginiai, kai visas organizmas ir akies audiniai sensibilizuoti.
  

Pagal klinikinę eigą uveitai būna ūmūs, poūmiai ir lėtiniai.

Priekiniai uveitai, iridociklitai, pagal uždegimo pobūdį skirstomi: seroziniai, eksudaciniai, plastiniai, hemoraginiai, pū­lingi. Priekiniai uveitai dar klasifikuojami į granuliominius — rainelėje ir krumplyne atsiranda specifinė granuloma, ir negranuliominius — difuzi­nius uždegimus. Gyslainės uždegimai chorioiditai, paprastai klasifikuoja­mi pagal proceso lokalizaciją: centriniai, paracentriniai, ekvatoriniai, periferiniai.