Bendriniai uveitų simptomai

Ūmus iridociklitas prasideda staiga. Skauda akį, skausmas plinta į kaktą, į vieną galvos pusę. Rainelėje ir krumplyne gausu juntamųjų nervų, n. trigeminus, šakučių. Akis pradeda bijoti šviesos, photophobia, ašaroja, atsiranda vokų spazmas. Kai uždegimas apima krumplyną, vokai paburksta ir parausta, palpuojant akies obuolį krumplyno srityje — skauda. Akies obuolys parausta — ciliarinė akies obuolio injekcija, o jei uždegimas labai stiprus — mišri akies obuolio injekcija, ciliarinė ir konjunktyvinė. Rainelės audiniai paburksta, jos piešinys neaiškus, spalva pakinta.Žydros ir pilkos spalvos rainelė tampa žalsva, o rudos spal­vos rainelė įgauna rūdžių atspalvį. Rainelėje gali išryškėti kraujagyslės, nes jos gausiai prisipildžiusios kraujo. Kartais rainelėje matyti uždegimi­nių granulomų — mazgelių, sudarytų iš fagocitų, epitelioidinių ir gigan­tinių celių. Vyzdys siauras, myosis, nes paburkę rainelės audiniai ir jis silp­nai reaguoja į šviesą. Tai priklauso nuo rainelės refleksinės vyzdžio reak­cijos pakitimo, nuo rainelės paburkimo ir nuo kraujagyslių pakitimo. Vyzdys sunkiai plečiasi nuo vyzdį plečiančių vaistų. Uždegimo metu atsi­radęs eksudatas sulipdo rainelę su lęšiuko kapsule, synechia iridis posterior. Kartais prie lęšiuko prilimpa tik kai kurios vyzdžio krašto vietos. Įlašinus vyzdį plečiančių medikamentų, vyzdys plečiasi netaisyklingai. Vyzdžiui plečiantis, tik ką susidariusi sinechija gali atitrūkti. Kur ji buvo, prie lęšiuko kapsulės, lieka tamsiai rudi taškai. Jei visas vyzdinis rainelės kraštas prilimpa prie lęšiuko, nelieka laisvos vietos, pasidaro synechia posterior totalis arba seclusio pupillae. Pastaroji trikdo skysčių apytaką: skystis iš akies užpakalinės kameros negali patekti į priekinę. Rainelė, spaudžiama skysčio, išsigaubia į priekį, iris bombėe. Vyzdys pasidaro nepaslankus. Jo srityje, ant lęšiuko priekinio paviršiaus, sparčiai kaupiasi eksudatas, formuojasi ir virsta pilkšva randine plėvele, pcclusio pupillae. Regėjimas labai susilpnėja, kartais akis junta tik šviesą. Priekinės kameros skystis drumstėja. Priekinėje kameroje eksudatas gali būti serozinis, fibrininis, primenantis želė, su kraujo priemaiša, hyphaema, pūlingas, hypopyon.

Uždegiminės nuosėdos — limfocitai, makrofagai, leukocitai, plazmi­nės celės, fibrinas, pigmentas nusėda ant užpakalinio ragenos paviršiaus ir sudaro įvairaus dydžio, formos ir spalvos precipitatus. Precipitatai daž­niausiai nusėda ragenos apatinėje dalyje ir užima trikampio formos plotelį. Smulkieji precipitatai nusėda ties trikampio viršūne, o stambieji — apati­nėje dalyje. Jie gali gana greitai išnykti ar likti ilgam — mėnesiams, net metams.

Akies tonusas iridociklito metu esti normalus arba sumažėjęs, esant uždegimui, sutrinka akies skysčio gamyba krumplyne. Jei akies tonusas ilgai būną žemas, dėl to akis gali net atrofuotis. Jei pakitimai paliečia prie­kinės kameros kampo drenažinę sistemą, sutrinka akies skysčių nutekėji­mas, tonusas padidėja, hypertensio, formuojasi antrinė glaukoma, glaucoma secundarium.

Uždegiminis eksudatas patenka į stiklakūnį, jis drumstėja, pakinta jo fibrilės. Drumstys gali būti difuzinės arba kuokšto pavidalo, vėliau gali susidaryti jungiamojo audinio sąaugos, sijos.

Lėtinis iridociklitas, iridocyclitis chronica. Šiek tiek skauda akį, akies obuolys truputį sudirgintas, tačiau prisilietus prie jo, dirginiai stip­rėja. Ragenos užpakaliniame paviršiuje matyti precipitatai, rainelės struktūra pakitusi, gali būti atrofiniu rainelės audinio plotelių, įvairių formų užpakalinių rainelės ir lęšiuko sąaugų. Priekinės kameros kampe (gonioskopuojant) matyti rainelės šaknies sąaugų, kartais naujadarinių krauja­gyslių, pakitusių rainelės šaknies audinių.

Krumplyno uždegimas, cyclitis. Izoliuotas krumplyno uždegimas pasitaiko retai. Ligonis jaučia buką skausmą akyje, susilpnėja rega, pakin­ta akomodacija. Ragenoje matyti precipitatų, drumsčių stiklakūnyje. Retkarčiais sutrinka kameros skysčio sekrecija, gali pakilti akispūdis, o sumažėjus skysčių gamybai, kartais susiformuoja akies obuolio hipotonija.

Lėtinis plokščiosios krumplyno dalies uždegimas, planitis. Plokščiosios krumplyno dalies uždegimas vienu metu paliečia abi akis (dažniau jauniems), yra lėtinės uždegimo eigos. Tiriant specialiais meto­dais, galima matyti šviesų, panašų į sniegą, eksudatas, ora serrata, srityje. Kartais padrumstėja stiklakūnis, sumažėja rega.

Gyslainės uždegimas, chorioiditis, s. uveitis posterior. Chorioiditas gali būti kartu su viso uvealinio dangalo uždegimu, o dažniau susiformuoja ir izoliuotai. Atskirti nuo kitų ligų galima oftalmoskopuojant, bet kartais ir sutrikus regai. Tiriant oftalmoskopiškai akių dugną, matyti šviesiai pilkšvas vienas ar keli židiniai be ryškių ribų.

Patologinių pakitimų lokalizacija — nevienoda. Kartais židiniai iš­mėtyti po visą akies dugną, o kartais — kai kuriose srityse ties macula lutea, prie regos nervo disko arba periferijoje. Uždegimo vieta yra pabur­kusi, hiperemiška. Vėliau, uždegimui mažėjant, vyksta randėjirno proce­sas. Židinys tampa ribotas, pakinta kapiliarai, kraujagyslės, matyti atrofinių gyslainės pakitimų. Stiklakūnis sudrumstėja, atsiranda plaukiančių drumsčių prieš akį. Pažeidžiama ir tinklainė, dėl ko sutrinka rega, pakinta tamsinė adaptacija, akiplotis, spalvų juslė. Gyslainės uždegimas dažniau­siai prasideda ūmiai, trunka dvi tris savaites, kol uždegimo vietoje susiformuoja randiniai pakitimai. Liga dažnai recidyvuoja: vėl naujų atsiran­da uždegimo židinių kitoje vietoje.

Dažniausia chorioidito priežastis yra stafilokokinė, streptokokinė, virusinė infekcija, grybeliai, toksoplazmozė, tuberkuliozė, reumatas, reu­matoidiniai artritai, kartais sifilis ir kt.