Akies obuolio priedų traumos

Dažniausiai pažeidžiami vokai ir ašarų takai - jie sumušami arba sužeidžiami.

Vokų sumušimai. Jis pasitaiko gana dažnai ir gali būti tokie simptomai:

• Vokų kraujosruvos. Jos atsiranda po smūgio kumščiu ar kie­tu daiktu. Kraujosruvos vokuose labai greitai plinta. Vokas būna pabur­kęs, raudonai melsvas.
• „Akinių" simptomas. Tai kraujosruvos abiejų akių abiejuose vokuose. Jei tokios kraujosruvos atsiranda po traumos praėjus 3—4 die­noms, reikia įtarti, kad lūžo kaukolės pamatas.
• Vokų emfizema. Oras į vokų poodį patenka lūžus nosies kau­lams, kaktos prienosinio ančio arba akiduobės medialinei sienelei. Vokas yra paburkęs, palpuojant jaučiama krepitacija.

Vokų sužeidimai. Vokų žaizdos gali būti pjautinės, durtinės, plėštinės, muštinės ir kt. Gydant svarbu žinoti, kad vokų žaizdų būna nekiaurinių (sužeista tik oda, o kartais ir poodis), kiaurinių (sužeisti visi voko sluoksniai), voko krašto kiaurinių sužeidimų, visiškas voko atplyšimas laterialiniame arba medialiniame kampe; ašarų kanaliuko plyšimas.

• Nekiaurinės žaizdos. Tuomet esti sužeista oda, o kartais ir poodis. Iš žaizdos kraujuoja, joje gali būti svetimkūnių. Gydymas — chirurginis. Iš žaizdos išvalomi nešvarumai, odos iš­pjauti nereikia, nes po to bus, deformuoti vokai ir jie gali neuždengti akies obuolio. Oda susiuvama.
• Kiaurinės vokų žaizdos, kai sužeisti visi voko sluoksniai. Juos reikia susiūti atskirai: junginės-kremzlės dalį ir odos-raumenų sluoks­nį.
• Voko krašto kiauriniai sužeidimai. Jie pavojingi, nes ne­užsiuvus visuomet lieka defektas, coloboma palpebrae traumaticum. Už­siuvant tokias žaizdas, reikia labai kruopščiai adaptuoti vokų kraštą ir užrišti abi akis (binokulinis tvarstis), kad vokai po tvarsčiu nejudėtų. Mirksint juda abiejų akių vokai, todėl žaizdos kraštai gali vėl išsiskirti.
• Visiškas voko atplyšimas lateraliniame arba medialiniame kampe. Tai sunki trauma. Po operacijų dažnai lieka deformuoti vokai, pakitusi jų padėtis.
• Ašarų kanaliuko plyšimas. Tokia trauma būna sužeidus voko medialinę dalį. Reikia, kad chirurgas visuomet stengtųsi susiūti kanaliuką, t. y. atstatytų jo vientisumą ir funkciją. Į kanaliuką įvedamas specialus zondas ir paliekamas 12—14 dienų, kad randai nepažeistų kana­liuko vientisumo ir ašaros galėtų nutekėti į ašarų maišelį.