Akispūdis

Akispūdis. Normalios akies vidaus skysčiai — kameros skystis ir stiklakūnis — yra vienodai suspausti. Tačiau tiek kameros skystis, tiek stiklakūnis pagal hidrostatinius dėsnius taip pat spaudžia bet kurią akies kapsulės vietą. Tai ir yra akies vidaus spaudimas, arba akispūdis, tensio oculi, s. ophthalmotonus. Jis priklauso nuo kameros skysčių cirku­liacijos, t. y. akies hidrodinamikos, ir nuo kraujotakos akies kraujagyslė­se hemodinamikos.

Akies kamerų skystį gamina krumplyno ataugos (apie 2 mm³ /min). Iš jų skystis patenka į užpakalinę, o per vyzdį — ir į priekinę akies ka­meras (82 pav.). Iš priekinės kameros į veninį kraują jis nuteka per prie­kines kameros kampe esančią drenažinę akies sistemą. Ją sudaro korneosklerinė trabekulė, Šlemo kanalas (odenos veninis sinusas) ir ko­lektoriniai kanalai (83 pav.).

Korneosklerinė trabekulė — tai plona (0,5—1 mm storio) daugiasluoks­nė sijelė su daugybe angelių, spatia Fontaneae, savo sandara primenanti kempinę. Ji yra tarp akies priekinės kameros kampo ir odenos veninio sinuso (Šlemo kanalo) ir atlieka koštuvo funkciją. Odenos veninis sinusas (Šlemo kanalas) — žiedinis 0,3—0,5 mm pločio plyšys, į kurį iš trabekulės patenka akies kamerų skystis. Į veninį kraują jis nuteka per 20—30 siaurų kolektorinių kanalėlių, jungiančių Šlemo kanalą su intraskleriniais ir episkleriniais veniniais rezginiais bei vandeninėmis venomis.

Tarp skysčio gamybos ir nutekėjimo paprastai visada yra pusiausvyrą. Jei dėl kokių nors priežasčių padidėja skysčio gamyba, tuoj pat pagausėja ir jo nutekėjimas, o nutekėjimui pablogėjus, sekrecija sumažėja. Pusiausvy­ros tarp kameros skysčio sekrecijos sutrikimas pasireiškia akispūdžio pakilimu arba sumažėjimu (lyginant su norma).

Akispūdžio dydis. Mūsų gydytojai klinikinėje praktikoje naudojasi statistine norma — tonometriniu akispūdžiu, nustatytu Maklakovo tonometro 10-ties gramų svareliu. Jis yra 18—27 mmHg. Tikra­sis akispūdis, t. y. tas, kuris yra akyje, atmetus pasipriešinimą svare­lio spaudimui, yra mažesnis — 10,0—22,0 mmHg. Jis apskaičiuojamas pagal  specialias  lenteles.

Kiekvieno žmogaus abiejų akių akispūdis yra vienodas, per dieną jis svyruoja pagal savo ritmą. Dažniausiai didesnis akispūdis būna ryte (6—7 val.), mažesnis — vakare. Skirtumas tarp rytinio ir vakarinio aki­spūdžio vadinamas akispūdžio paros svyravimu. Dažniausiai jis yra ne didesnis kaip 5 mmHg. Įtariant, kad sutriko akispūdžio reguliacija, akispūdis kelias paras matuojamas 2 kartus — 6—7 val. ryte ir po 12 valandų, vakare. Šį tyrimą vadiname akispūdžio paros kreivės matavimu.